Ačiū rytui, jis mane sugrąžino į šį nuostabų ir džiaugsmo kupiną gyvenimą. Prieš kelias akimirkas, klajojau kažkur ten, neištirtuose, nepažįstamuose pasauliuose. Kokia laimė – vėl ir vėl, pabusti atgaivos, grožio ir ramybės žemėje. Padėkoti už kiekvieną akimirką, kurią mums atveria visata, už nuostabų, nepakartojamą oro gurkšnį, kurį mums dovanoja pasaulio didybė. Malonu... Kaip gera pažvelgti pro langą ir pamatyti žaliuojantį medį. Viskas taip švaru, skaistu, giedra... Dangus toks mėlynas kaip niekada... Dar vakar vakare visas pasaulis atrodė negražus, nurius, šaltas ir pilkas. Pilnas melo ir apgavysčių... O šiandien jis ir vėl vilioja gyventi, džiaugtis, mylėti... Mylėti mamą, tėtį, brolį, gėles, dangų... Visgi kiek mes daug turim... Argi ne miela matyti ir jausti pasaulį visa savo esybe, dėkoti savo egzistencijai, mylėti mus supantį grožį?
Neseniai man draugas pasiūlė užsidirbti internete. iš pradžių pamaniau, jog taip apgaulė, bet neturėdama ko prarasti pabandžiau ir kolkas dar nenusivyliau tuo, tai užima per dieną tik kelias minutes, aišku, turtų taiip neprikaupsi, bet šiek tiek prie savo pajamų užsidirbti galima. pasidomėjusi labiau tai saitais radau nemažai informacijos.
Tokie saitai vadinami bux'ais arba PTC. Prisiregistruoji prie tokių saitų ir spaudinėji nuorodas su 30s užlaikymu. už nuorodos paspaudimą dažniausiai sumoka 0,01$, o spaudinėt per naują tas nuorodas galima jau po 24val. per dieną galima užsidirbti tiek kiek nuorodų suspaudai. Pasikvietęs draugų gauni papildomų pinigų, tai yra tiek kiek užsidirba tavo draugas arba puse tiek (priklauso nuo saito), tačiau draugui nepridarai jokių nuostolių. Abudu liekate patenkinti. Tačiau jokių būdu nebandykite iš vieno ip adreso registruoti kelių vartotojų viename saite, kai pagaus užblokuos abu vartotojus ir prarasite savo uždirbtus pinigus. geriau apsimoka prisiregistruoti keliose svetainėse.
Jūsų uždirbtus pinigus perveda dažniausiai arba į elektroninio banko paypal arba alertpay sąskaitas iš kurių galima persivesti į tikras (alertpay tikrai tai leidžia) arba tiesiog išleisti pinigus internėtinėse parduotuvėse. taip galite juos investuoti į refferal'us, kurie kaip ir draugai padeda jums uždirbti pinigus, tačiau yra rizika, nes nežinai ką nusipirksi. pinigų pervedimas trunka apytiksliai apie mėnesį, kai kur tai užima tik kelias minutes, priklauso nuo saito.
Kokia tiems saitams už tai nauda? Ogi tokia tuose puslapiuose firmos perka reklamą už kurią moką nemažus pinigus. Norėdami padidintį tų svetainių lankomumą, kad firmos būtų patenkintos ir pirktų reklamas pas juos, "samdo" paprastus žmones kurie už tai, kad apsilanko puslapiuose gauna centus. taip visi lieka patenkinti, firmos, kad lankomi jų puslapiai, sponsoriai, kad gauna pelna už tai, o žmonės, kad gauna pinigus už naršymą internete.
Norint pradėti dirbti būtų geriausia užsiregistruoti el. bankų sistemoje arba http://www.paypal.com/ , arba http://www.alertpay.com/
Mano naudojamos svetainės
http://B-U-X.net/?r=etysar
Minimali išmoka: 5$Saitų per dieną: 15Sumoka už nuorodą: 0,01$
http://bux.to/?r=etysar
Minimali išmoka: 9$Saitų per dieną: 35 ir daugiauSumoka už nuorodą: 0,01$
http://www.neobux.com/?r=etysaR
Minimali išmoka: 2$Saitų per dieną: 4-8Sumoka už nuorodą: 0,01$Išmoka per 2-3minutes
http://www.roudycash.com/?r=etysar
Minimali išmoka: 5$Saitų per dieną: 5-10Sumoka už nuorodą: 0,01$Išmoka per kelias minutes
Jei kas susidomėjo daugiau informacijos gali rasti internete google.lt arba kreipiantis į mane
GEROS DIENOS
http://grifas-grifas.mylivepage.com
svetainė laukia jūsų....
Na ir vėl ne mano eilės, bet jos turi kažkokį savotišką žavesį...
Kartu noriu nekęst savęsBet labiausiai aš noriu tavęsKas tu esi?Kodėl tu mano širdy?Aš taip noriu, kad būtum šaliaTu man reikalingas...Tik tu...Kartasi noriu nekęsti savęs,Dėl to, kad pati save kankinu tavimi...Bet negaliu ir nenoriu tavęs pamiršti!Man reikia, aš noriu tavęs!Tik tavęs vieno...Apsvaigstu nuo tavo žvilgsnio,Daugiau apie nieką negalvoju, tik apie tave...Širdis daužosi vien tave pamačius ar išgirdus...Bet juk pati suvokiu, kad tai nerealu...Gal tu net turi panelę...Aš šito nežinau.Žinau tik tiek, kad tu man esi viskas!Visas pasaulis sutelpa tavyje vienam...Myliu tave.
Priėjome tokius laikus, kad jau kiekvienas turime kompiuterį, internetą, mobilujį telefoną ir tikrai tik jų dėka tapome laisvesni: galima susitarti dėl tam dalykų, susisiekti su draugais esančiais užsienyje ir t.t. tiesiog sedėdami namuose. Sakyčiau labai geras dalykas yra tame, kad galima susipažinti su žmonėmis per saugų atstumą. Bet ar tikrai visa tai mums tik padeda? Gi kiekvienas dalykas turi ir neigiamų pusių.
Seniau kai dar neturėjome mobiliųjų telefonų, kad dėl kažko susitarti turėdavome į svečius užbėgti ir argi tai būdavo problema? Susitikdavome su žmogumi, gyvai pašnekėdavome, susitardavome, matydavome žmogaus minas iš kurių buvo galima numanyti ar jis tikrai tam pritaria. O dabar pabandykime su kuom nors susitarti sms‘ais ar internetu... prasideda pykčiai: "kaip jis taip galėjo pasakyti, kaip jis išdrįso." Abudu žmonės lieka pikti vienas ant kito, bet vienas kitam to neparodo. O kaip sms ar internetu parodysi, jausmus? Maža, kad kažkuris padėjo linksmą šypsenėlę, maža, kad pasakė: "nepykstu, atleidžiu", bet ar mes esame tikri, kad taip tikrai yra? Niekas negali nuspėti ką mes tada jaučiame, nes mūsų nemato, mato paprastus sakynius, kuriuos galima pasakyti ir būnant piktam, ir linksmam...
Kaip jau minėjau susirašinėjame ne tik norėdami susitarti, bet ir "aiškindamiesi jausmus". Malonu gauti žinutę kurioje parašyta, kad kažkas mus myli, kad kažkas negali gyventi, be mūsų. Bet ar tai ne tapo banalu? Sms'u lengva parašyti: "myliu". Juk tiesa? O pasakyti tai žodžiu gali nekiekvienas. Vis dėl to tam reikia drąsos. Nesakau, kad nereikia rašyti tokių sms'ų, bet ir nesakau, kad mes privalome pranešti savo jausmus žodžiu. Kartais, net nereikia, niekam nieko sakyti... būnant su žmogumi jauti, ką jis tau jaučia, o jis jaučia ką tu jam jauti, nereikia net žodžių. Kai mūsų paklausia "kodėl tu šneki, visiškai kitaip nei rašai?" mes visada turime atsakymą: "nes esu nedrąsus"... slepiamės už savų mažų dėžučių, o tai tik įrodo, kad mes pradedam bijoti tikro bendravimo. Arba būna dar ir taip, kad susitinki su kokiu nors žmogumi, neturi su juo ką šnekėti, nes viską pasakei sms'ais. Tai tada kokia prasmė susitikti? Na čia gal truputėli perdėjau. Susitikimas visad turės didesnę prasmę negu bendravimas sms‘ais ar internetu. Bendraudami internetu, ar sms‘ais mes vienas kito nejaučiame, nematome. Gal mes atrodome vienokie, o ištikrųjų esame kitokie... Bendraudami sms'ais tampame atviresni, nei visada, todėl lengviau susipykti. Bendraujant gyvai visko vienas kitam nepasakome, tad daug ką nutylime, patys sau apie tai pagalvojame, bet užtad jokių pykčių. Aišku jei jau nori su kuom nors susipykti, susipyksi net nieko nesakydamas. Įsivaizduokit iki ko mes priėjome jei paaugliai negavę atsakymų gali bandyti žudytis, nes kaip čia galėjo jam mano mylimas žmogus neatrašyti, "gal jis manęs nemyli?" O vis dėlto paaugliai (mes) mūsų visų ateitis. Kokie jie bus tokią ir ateitį turėsim.
Kodėl man kilo tokių minčių? O todėl, kad pasiskaičiau porą staipsnių, kurie privertė susimąstyti, taip pat šio staipsnio atsiradimą lėmė ir tam tikri įvykiai, kurie tik įrodė, kad tai ne mitas. Mes visi po truputį tampame virtualūs, netikri, įkalinti kažkokiose dėžutėse.
Nuo šiol aš pradėjau visus agituoti, kad dažniau sustiktumėmė, kad netaptumėm "žmonėmis dėžutėse", juk tikrai nieko nėra geriau už gyvą bendravimą.
P.S. Būtų malonu jei parašytumėt savo nuomonę į šį straipsnelį :)
Nors nauji metai seniai jau atėjo, tačiau radau čia tokias mintis ir man jos pasirodė teisingos, manau gana tiksliai pasakyta.
LINKIU JUMS DRĄSOS
Rytoj daug žmonių susitikę, be abejo, vieni kitiems sakys: "Laimingų Naujųjų metų!" Ir tuoj atsakys: "Jums taip pat!" Tik laimės mes tokštame, tik laimės mums visada negana, tik jos mums norisi vieni kitiesm linkėti. Deja, leiskite suabejoti, ar šis linkėjimas nėra paviršutiniškas. Ar išmintinga linkėti tokio dalyko, kuris be mūsų valios ateina ir praeina? Antra, kam linkėti laimės, kurios dar niekas nesugavo? Ir trečia, kas gi toji laimė? Laimės dienos tokios nepastovios kaip drugelaiai. Drugeliai netgi pastovesni, nes jie gyvena visą parą. O mūsų laimė? Kiek valandų, minučių ar sekundžių gyvena ji?.. Leiskite šiandien Jums pasiųsti kitokį linkėjimą: "Linkiu Jums drąsos!" Tai jau daugiau pasako, nes drąsa - tai gyvenimo stuburas. Įgiję jos, galime tikėtis laimės, džiaugsmo, ramybės. Gyvenismas gniuždo, gyvenimas atneša daug debesuotų dienų. Ištverti gali padėti tik drąsa. gal teko eiti į slidų kalną? Pradėk bijoti, svyruoti, - tuoj čiuosi atgal. Eik tvirtai, nesidairydamas, ir užkopsi nepargriuvęs. Kokia drąsa mes turime pasižymėti? Turbūt pirmiausia - drąsa pripažinti savo ydas ir sopulius, pasiryžimu juos nugalėti. Akcentuokime tarpusavio meilę. Ne žodžiais, žinoma. Tėvas Stanislovas
Na šį kartą ne mano kūryba, bet man šis eilėraštis praėjo.
Tu čia ne viena ir nebandyk žudytis be manęs Artėjanti diena , vėl alkoholio jūroje paskęs Klajojanti vienatvės gelda iriasi per siela plaustu Ir neoromantizmas veltui , nes mirti pasitinkame kartu.... Tu busi greit mama, netikęs vyras tau tiktai trukdys Kieno tai problema? Jis taip tavęs norėjo - kaltas jis! Tu masturbuoji mano vertę vieninteliu įmanomu būdu Tai pastatyk mane į kertę, į lentyną numeriu 232 Čia vyksta negeri dalykai, mama Kalbėdamas savęs nesuprantu O praeities nėra, nebuvo kaip upė be tiltų - be krantų Septinta diena prabėgo ir niekam net nerūpi kur esu... Mieloji, ar nenori miego? Numirti tarp dangaus ir debesų...
Kas stebi paslapčia mane,Kai einu aš su drauge?Kas seka mano "nuostabias" akis,Kai dairausi į šalis.
Kas negali atitraukt akių,Nuo mano keisto stiliaus apdarų?Kam patinka kai eidama,Į akis pažiūriu lyg burdama?
Pakaks ir judesių staigių,Kurių aš taip žiauriai nekenčiu!O tavo žvilgsnis įžvalgus,Šiek tiek jau kraupina draugus.
Tu seklys, juk aš žinau,Gali neslėpti to daugiau.Užteks jau žaist kates peles,Gal geriau nesek manęs?
Sučirškia durų skambutis.- Kas čia? - klausia Petriuko mama.- Mama, tai aš - sako Petriukas.- Nesąmonė, mama - tai aš, - atsako jam mamytė
Petriukas atsibunda ryte ir sako tėčiui:- Sapnavau, kad tu man padovanojai šokoladą.- Jei būsi geras, tai susapnuosi, kad padovanojau tau dviratį, - sako jam tėtis.
Kitą rytą sapną tėčiui pasakoja mama:- Žinai, brangusis, aš sapnavau, kad tu man padovanojai brangų perlų vėrinį. Kažin ką tai galėtų reikšti?- Vakare viską sužinosi, - paslaptingai ištarė tėtis ir išėjo į darbą. Vakare jis grįžo su dailiai perrištu paketėliu ir įteikė mamai. Mama drebančiomis iš džiaugsmo rankomis puolė išpakuoti dovaną. Ten buvo knyga "Sapninkas"...
Mažas Petriukas smėlio dėžėje žaidžia su didžiuliu kastuvu ir mažyčių kibirėliu. Pro šalį eina kažkoks dėdulis ir prisiartinęs sako:- Berniuk, kodėl tu žaidi su tokiu dideliu kastuvu?- Ne, tavo reikalas, - sako jam Petriukas. - dink iš čia, kad daugiau tavęs nematyčiau!- O jei tai už tokius žodžius dirželiu per užpakaliuką, a? - sako supykęs dėdulis?- O jei tau kastuvu per makaulę? - atšauna Petriukas?
Netrukus po ankstesnio įvykio atsidarė langas ir Petriuko mama ėmė šaukti"- Petreli, nemušk dėdės su kastuvėliu! Suprakaituosiu ir dar peršalsi...
Jonukas parbėgęs iš lauko šaukia:- Mamyte, o aš šiandien vėl mačiau senelę!- Kiek kartų tau sakiau, nekasinėk tokių gilių duobių! - ima bartis mama.
- Turiu jums blogų najienų, - sako gydutojas ligoniui.- Vaje, - nusigąsta, - aš turbūt greitai mirsiu!- Ne, mes jus gydysime...
Sapnuok, man sakė kažkadaSapnuok, kad mudu danguje,Sapnuok, jog esame vieni,Sapnuok, apie tai ko neturi.
*** Bandžiau sapnuot aš apie jį,Bet sapnas tai tik iliuzija saldi.Pasedėjus ant suolelio ilgėliauNetikėtai nulūžau.
Ir sėdžiu ant suolelio aš toliau,Kol galiausiai nustebau,Lyg vaiduoklį pamačiau,"Kas toks eina?" pamaniau.
Kol vėliai supratau, jog tai jisMano meilė ir viltis,Bet staiga iš debesų Ėmė lyti pamažu.
Jau ketinau bėgti po stogu,Bet žiūriu eina i mane jis pamažu.Palūkėjau minutėlePakentėjau valandėlę.
Še jis jau visai šalia...Bet mane prižadino teta,Ta kur slėpės tamsojeSakė laikas jau vėlus ir kad mėnulis nuostabus.
Gal tai buvo tik sapne,O gal realybėje kada.Bet jo veidą prisimint bandau,Ką žinau gal kažkada aplankysiąs jis mane.
Vis dėl to nusprendžiau, kad reiktų vėl atkurti tą "anekdotadienį" tik kitą savaitės diena, nes pirmadienį nėr kada. Tad nuo šiol mano "anekdotadienis" bus sekmadienis
- Kas toks pilkas, žalias ir šokinėja? - Kareivis diskotekoje.
Pasislėpė ežiukas po spintele...o spintelė be kojelių
Ežiukas rado granatą, o ežiuko niekas nerado
- Šarangė varangė po kede susirangė. Kas?- Dulkių siurblys.
Nykštukų pasaulyje ginčijasi 2 nykštukai kieno tėtis mažesnis:- Mano tėtis telpa po stalu.- O mano tėtis po kėde telpa.Ateina 3 nykštukas ir sako:- Mano tėtis nuo kopečių nukrito, kai rinko žemuoges.
- Nori pasijusti žvaigžde? - Užlipk ant Kalėdų eglutės.
ech ta mokykla tiek daug iš mūsų laiko atima, nespėju kartais net prie kompo atsisėsti, o ką jau kalbėti apie svetainės redagavimą. Sorry, kad mano puslapis nebeatsinaujina beveik, bet kaip jau sakiau laiko trūksta. Na, bet darysiu viską kas tik įmanoma, kad mano puslapis ir toliau gyvuotų ir plėstųsi taip pat, kad jums būtų įdomu apsilankius mano erdvėse
Na va ir vėl atėjo laikas kai mokiniai sugužėjo į mokyklas. Ar laukėm ar nelaukėm, bet vistiek atėjo toks metas rugsėjo 1-oji dabar telieka sulaukti mokslo metų pabaigos
Sveikinu rugsėjo 1- osios - Mokslo ir žynių dienos proga
Rytas, vėsuKažkaip man neramuKur dingai tu?Aš noriu būt kartu.Diena, šviesu, Bet kur esi tu?Tavęs aš nerandu.Kur bastaisi tu?Vakaras, jau darosi tamsu, Saulė leidžias už kalnųTavęs dar nėraVat kokia gi čia bėda.Naktis, jau tamsu, O taves dar nėr kartu,Kur po velnių esi tu?Vedi mane iš proto tu.Ar ilgai dar kęsiu Tavo pabėgimus?Ar ilgai ilgėsiuosTavo mėlynų akių?Ir vėl rytas, vėsus.Ir vėl man neramu.Matyt tavęs ir vėl nėra šalia,Klystu tu juk čia visai greta.Pasiilgau tavęs...O juk nebuvo tavęs,Tik porą akimirkų sunkių,Jei tiksliau tai valandų.Pasiilgau tavęs...Jau gęsta žvaigždutės dangujTik neišeiki ir vėl tu,Pasiliki su manim kartu.Diena jau baigia savo dainas,O tu dar čia,Myliu TaveMano mylimas Rekse
Norėjau būt su tavim,Tarp sienų keturių,Nes tave mylėjau,Ne tik tarp sienų keturių,Bet pasirodo, kad tau tik draugė teesu, Ne tik tarp sienų keturių.Manim tu netikėjai,Manau tikrai pasigailėjai.Dabar aš uždarytaTarp sienų keturių,Ir bandau pamiršt tave Nors ir karštai myliu.Buvau kvailutė aša, bet......baigta, dabar jau viskas baigtaTarp sienų keturiųIr ne tik tarp jų.
***
Ant uolos sėdi erelis ir Kūlverstukas. Erelis klausia:-Na ką, skraidom toliau?-Palauk, ausys pailsės.
Vienuolika žmonių kabėjo ant virvės ore po malūnsparniu - dešimt vyrų ir viena moteris. Virvė nebuvo pakankamai stipri, kad juos visus išlaikytų. Buvo nuspręsta, kad vienas turi paleisti virvę, kitaip - visi nukris. Dar nespėjus nuspręsti, kuris pasiaukos, moteris išrėžė už širdies griebiančią kalbą. Ji pasakė, kad ji bus ta savanorė, kuri paleis virvę. Nes ji yra moteris ir įpratusi aukotis vyrui, vaikams ir žmonėms apskritai, nieko negaudama atgal. Kai ji baigė savo kalbą, visi dešimt vyrų pradėjo ploti ...
Mokytojas:- Vaikai, atsistokite, kas save laikote kvailais!Po keliu minučių atsistoja Petriukas. Mokytojas:- Petriuk, tai tu galvoji, kad esi kvailas?- Ne...Bet nepatogu, kai jus vienas stovite...
Žurnalas paskelbė konkursą. Situacija: jūs ateinate su dama į restoraną. Jūs tos moters anksčiau nepažinojote, bet ji jums labai patinka. Ir staiga jums reikia į tualetą. Kaip atsiprašyti mandagiai, bet kartu ir pasakyti teisybę. Laimėjo toks atsakymas:- Atsiprašau, aš turiu eiti padėti savo geram draugui, su kuriuo aš jus vėliau supažindinsiu
Dėl neįtikėtino naujojo siaubo filmo "Doom" pasisekimo, kino kūrėjai ruošiasi statyti melodramą "Persijos princas", istorinę sagą "Warcraft" ir trilerį "Tetris".
petriukas eidamas miegoti po pagalve pasideda veidrodeli. tetis atejes klausia:-Petriuk, kam tau tas vidrodelis?-Nes mama sako kad kai miegu atrodau kaip angelelis tai nutariau paziureti pats!
- Mama,- skundžiasi Kaziukas, - mane vaikai erzina. Sako, kad mano dantysdideli kaip bebro.- Netikėk, vaikeli, jie juokauja, - ramina mama. - Tik nevaikščiok įsižiojęs, parketą subraižysi.
Į troleibusą įrėplioja girtas, išsivoliojęs, lūpdažiais išterliotu veidu vyras ir nukrenta į sėdynę priešais kunigėlį. Paskui tas girtuoklis išsitraukia laikraštį ir vaizduoja skaitantį. Netrukus jis kreipiasi į kunigėlį:- Ei, klebone, tu žmogus protingas, sakyk man, o nuo ko būna artritas.Kunigėlis nutaria pagąsdinti paklydusią avelę ir pareiškia:- Artritas, sūnau mano, būna nuo palaido gyvenimo, besaikio girtavimo, nuodėmingų darbų ir nuolatinių nepadorių minčių!- Nieko sau!!! - net išsižioja ir sustingsta iš netikėtumo girtuoklėlis.Kunigėlis pagalvoja, kad gal ir per smarkiai užsipuolė tą žmogelį, todėl jau malonesniu balsu taria:- Na, gerai, neišsigąsk taip, sūnau mano, ar jau seniai tau tas artritas?- Man nėra jokio artrito, - išlemena tas beveik išsiblaivęs nuo patirto šoko žmogelis. - Tik laikraštyje rašo, kad nuo artrito labai kenčia Romos Popiežius.
Bėga bėga kiškis mišku ir tik BUM į mešką atsitrenkia. Meška ir sako:- Ė kiški bl, nori parodysiu malūnsparnį?- Nu davai meškinai, rodyk!Meška paėmė kiškį už ausų apsuko penkis kartus aplink galvą ir paleido. Kiškis skrisdamas kelis medžius nulaužė, pats visas susižalojo. Atsikelia kruvinas visas, nu galvoja gerai kad dar gyvas likau. Na ką ir vėl bėga kiškis. Varo, varo mišku, tik BUM ir vėl į tą pačią mešką atsitrenkia, ir nieko nelaukęs kiškis pirmas sako:- Meška, nori parodysiu malūnsparnį?Nu meška galvoja, kiškis mažiukas toks, ką jis gali padaryt tokiam dideliam meškinui, ir sako:- Nu, žvairy, rodyk.Kiškis sako:- Bet reikės būt užsimerkus, rudasai.- Gerai.Nu ką meška užsimerkia, kiškis susiranda didžiausią pagalį, kokį tik gali pakelt, ir kad duos meškai per snukį. Meška visa apsikraujavus griūna ant žemės ir pradeda rėkt iš skausmo. Po kelių minučių agonijos meška atsikelia su sulaužyta nosim, pamušta akim ir tik su pusę dantų. Ir verksmingu balsu klausia:- Žvairy, už ką taip žiauriai?- O tai kokio velnio galvą į propelerį kiši...?!?
Tikinti bobutė turėjo dvi papūgas kurios keldavo problemų. Jei kas ateidavo bobulės aplankyti, papūgos pradėdavo rėkti- Sveiki, mes palydovės. Gal nori pasimylėti?Bobulka nuėjo pas kunigą išpažinties ir pasakė kokių problemų turi su papūgom. Kunigas ir sako: - Aš namie turiu dvi papūgas, kurios meldžiasi tad atnešk savasias ir jos pasitaisys.Taip bobutė ir padarė.Suleido kunigas su babulia papugas į vieną narvą... na ir prasidėjo.Bobutės papūgos rėžia savo kalbą:- Sveiki, mes palydovės. Gal norit pasimylėti?Kunigo papūgos graudžiu balsu atsako:- Pagaliau Dievas išklausė mūsų maldas.
Ateina blondinė į degalinę ir klausia pardavėjo:- Ar turite vielos? Mano mašinos rakteliai liko viduje, o aš su viela bandysiu ištraukti tuos raktus...Pardavėjas duoda vielos, blondinė išėjo, o atėjo žvengiantis vyras, ir sako:- Tu nematei, blondinės su viela bando raktus ištraukti...Pardavėjas sako: - Kas yra, juk normali blondinė, labai protinga...- Taip, bet mašinoj sėdi kita blondinė ir sako - į kairę, dešinę...
Blondinei pagaliau nusibodo, kad ją visi įžeidinėja dėl plaukų spalvos. Nusprendė ji įrodyti, kad nėra kvaila. Nusidažė plaukus tamsiai ir išvažiavo į kaimą. Žiūri blondinė - piemuo gano avis. Prieina prie piemens ir klausia:- Jeigu aš tiksliai suskaičiuočiau, kiek tavo bandoje yra avių, ar viena man padovanosi?- Gerai, skaičiuok. Jei teisingai suskaičiuosi - atiduosiu tau avį, - sako piemuo.Blondinė suskaičiavo.- Trisdešimt trys avys.- Teisingai, bet jei aš atspėsiu, kokia tavo plaukų spalva, avį man gražinsi? - siūlo piemuo.- Gerai, spėk, - sutiko blondinė apsidžiaugusi, kad laimėjo avį.- Blondine, gražink mano šunį!
Ar kada nors pagalvoji kodėl ašaros sūrios nors geri gėla vandenį arba kodėl gyvenimas toks žiaurus? Kodėl kartais elgiamės taip kaip nereikėtų elgtis? Kodėl dažnai klausinėjame kas atsitiko nors žinome atsakymą? Kodėl taip sunku pasakyti žodį myliu? kodėl kartais gyvename iliuzijose? kodėl kartais būna sunku apsispręsti? Kodėl kai širdis sako taip protas sako ne arba kodėl kai širdis sako ne protas sako taip? Kodėl dažnai pykstame? Kodėl meluojame? Kodėl kitus provokuojame? Kodėl kai mylime elgiamės keistai? Kodėl kartais norime pabūti vieni nors esame kompanijos žmonės? Kodėl kai lyja lietus būnam liūdni, o kai saulė šviečia-linksmi? Kodėl?.. Ir dar begalės klausimų yra apie kuriuos nesusimąstome, o jei ir susimąstom tai atsakymo nežinom.
Ką tuo pasakyt norėjau nežinau, bet matyt daug kam sukėliau apmąstymus. Gal kartais pamąstykim daugiau? Išsimąstykim sau vietą gyvenime. keiskime gyvenimą, kad jis būtų šviesesnis ir visi rastų savo vietą gyvenime arba bent jau keiskimės patys.
Kažkaip labai norėjosi išsilieti. Nežinau ar jus sutinkat su manim tai gal padiskutokim šia tema?
Nuo šiol mano dienoraštyje kiekvienas pirmadienis bus anekdotų diena, kad savaitę pasitikti linksmai.
Vyras - žmonai:-Tu, žinoma, gali kiek nori naudoti įvairiausią kosmetiką, kad tik atrodytum jaunesnė, bet atmink, kad tarp tavęs ir mūsų dukros turi išlikti bent devynių mėnesių skirtumas!...
Petriukas skambina trečią valandą nakties pirmu pasitaikiusiu numeriu- Alioo - atsiliepia mieguistas balsas.- Tai ką, irgi nesimiega? - klausia Petriukas.
Ateina blondinė į parduotuvę ir renkasi drabužius. išsirinkusi prieina prie pardavėjo ir klausia:- Kiek tai kainuos?Pardavėjas atsako:- Šitas 5 bučinukus, šitas - 6, o šitas - 200.Blondinė: - Kaip gerai, kad šiandien moku ne aš, o mano močiutė...
Skrenda Karlsonas. Žiūri - guli knysliukas - be akies, be vienos kojos.- Kas tau, Knysliuk?.. Kas tave nuskriaudė?- Ai, susiginčijom su Pūkuotuku iš akies, kad jis man kojos nenukirs!..
Važiuoja autobusas. Iš paskos bėga, žmogus, nešinas dviem arbūzais, ir kažką šaukia. Autobuso keleiviai žiūri pro langą ir juokiasi iš jo. Tas žmogus vius atkakliai bėga, vis šaukia, trenkia vieną arbūzą ant žemės, rankom mojuoja. Neiškentęs vienas keleivis iškiša galvą pro autobuso langą ir sako:- Klausyk, tu nebėk, vis vien nepasivysi autobuso, o mes iš juoko tuoj į kelnes pridėsim.- Žinoma, tuoj pridėsit - aš šio autobuso vairuotojas...
- Pone gydytojau, atvažiuokite kuo greičiau! Mano dukra prarijo monetą iš meno kolekcijos.- Kiek jai metų?- Moneta nukalta 1856 metais.
Sūnus sako mamai:- Mama, daugiau į tą mokyklą neeisiu...- Kodėl, sūnau? - Vakar devintokai mane nustūmė nuo laiptų, o septintokai apžnaibė...- Sūnau, tu negali neeiti į mokyklą. Visų pirma tu - mokyklos direktorius, be to, tu - jau ne septintokas...
Buvo tamsi naktis. Danguje nesimate ne vienos zvaigzdes. Nesimate pilnaties apsvieciancios dangu. Buvo tamsu kaip dar nekarto nera buve. Ir stai danguje plykstelejo tamsiai melynas zaibo blyksnis. Kambaryje pasidare sviesu kaip diena. Po keliu akimirku atidundejo galingas griausmas. Kambaryje, lovoje miegojusi panele net virptelejo. Tai buvo jos naktis. Vienintele tokia naktis kai...kai jos siela galejo iseiti is jos kuno. Ne mergina nemire. Siela jos kuna paliko neilgam, tik vienai nakciai. Tik vienai vieninteliai nakciai. Ji istruko, ji pagaliau istruko, bet ne tam, kad butu laisva, ne, kad butu apdovanota.
