Metalinės muzikos tėvas yra protestas. Visų pirma tai protestas prieš visuomenę, prieš stumiamų į galvas ideologijų ir religijų, prieš kišamą gyvenimo būdą, prieš žmonių suvienodinimą. Visuomenės normos, dirbtinės moralės ribos varžė ir varžo mus. Daugybė apribojimų, kurias nustato visuomenė negalėjo neerzinti laisvamanių. Jau pradedant nuo 60-uju prasidėjo labai aktyvus muzikinis pasipriešinimas. Hipiai ir pankai parodė kelią, parodė kaip galima kovoti su visuomene, nebūtinai laimėti, bet kovoti. Jų protesto akcijos turėjo aišku muzikinį pagrindą ir neliko nepastebėtos. Savo ruožtu, metalas pakėlė pasipriešinimo judėjimą į kokybiškai naują lygį. Metalas maksimaliai suekstremalina, paaštrina ir apnuogina. Agresija, šokas, ekstremalumas, neapykanta, įniršis, tamsa ir baimė buvo ir yra neatskiriami Metalinės muzikos bruožai. Labai atviras ir aktyvus emocijų išreiškimas, šokiruojantys dainų tekstai, nestandartinis muzikantų imidžas: viskas rodo į tai, kad metalas yra aktyvaus protesto muzika. Metalas sugebėjo peržengti visus visuomenėje sukurtus tabu, jis provokuoja žmones galvoti kitaip nei tai yra priimta, priverčia pažiūrėti į problemą iš naujų, dažnai visai netikėtų pozicijų. Metalas laužo, griauna ir naikina žmogaus mąstymo stereotipus ir standartus. Jis moko mąstyti nepriklausomai, moko atsilaisvinti nuo dogmų ir taisyklių. Metalas stengiasi sukelti sąmyšį žmonių galvose, padaryti revoliucija jų mintyse. Metalas ne tik tyčiojasi iš žmonių baimių ir kompleksų, bet ir priverčia žmogų suprasti ko ir kodėl jis bijo. Tie patys ilgi plaukai ir odiniai drabužiai, kurie yra vienas iš metalinio judėjimo atributu yra bandymas išsiskirti iš kitu, parodyti savo išskirtinumą visuomenes atžvilgiu.
Metalo protestas yra jaučiamas, ne tik ideologiškai ir išoriškai, bet ir pačioje muzikoje. Ji jau tarsi pati protestuoja prieš populiarią muziką ir lengvai suvokiamas melodijas. Metalinė muzika meta iššuki, sakydama "Aš ne kiekvienam."
Metalinė muzika ne stovi vietoje, ji evoliucionuoja, keičiasi, plečiasi, suranda naujas išsireiškimo formas. Bėgant laikui, metalas praėjo ilgą kelią nuo paprasčiausių formų iki sudėtingiausių kompozicijų. Laiko vanduo sukūrė iš grubaus metalo akmens labai savotišką ir nepakartojamą skulptūrą. Dabartinis Metalinės muzikos sudėtingumas priverčia susimąstyti netgi aršiausius kritikus ir skeptikus. Jiems jau senai nebeliko argumentų menkinti Metalinės muzikos sudėtingumą ir jėgą. Protesto elementas Metalinėje muzikoje dar labiau padidėjo po to kai metale atsirado pasitikėjimas savo jėgomis, kai tapo aišku kad yra žmonių kurie supranta ir priima metalą. Kartu su Metalinė muzika tobulėjo ir jo ideologija. Ji surasdavo ir įtraukdavo į save nestandartines filosofijas ir neeilines mintis. Iš beveik fizinio protesto Metalinė ideologija įgavo intelektualaus protesto formas. Nuo visiško nihilizmo ir neigimo metalo protestas pavirto į naujų idėjų ieškojimą. Jeigu metalo ideologijos vystymosi kelio pradžioje metalo devizas būtu "Neik", tai dabar jis skambėtų "Surask savo filosofiją". Metalinė muzika iš protesto padaro gyvenimo stilių ir būdą, sukuria ypatingą sielos būseną.
Reikia paminėti atskirą, ypatingą, paradoksalią protesto formą pasitaikančią metalinėje muzikoje, t.y. protestas prieš standartus, priimtus pačiame metale. Pažvelgus į šitą reiškinį gyliau galima pamatyti bandymus paaiškinti protesto tikslą kaip žmogaus formavimosi priemonę. Metalas nėra chaoso sukūrimas, jis turi savo ribas ir formas. Kartais tos formos sustingsta ir tampa šablonais. Negalima kurti naujų idėjų pagal šabloną.
Dar vienas ideologinis paradoksas būtu šito dokumento egzistavimas, nes metalo idėjos iš esmės prieštarauja bet kokiam sistematizavimui ir analizavimui.
Be abejo metalinė muzika yra tik priemonė, įrankis sukurtas su tam tikra idėja. Vinis galima kalti kaip ir su plaktuku taip ir su mikroskopu. Šitame darbe nebus paliesti atvejai, kai metalinė muzika yra pritaikoma svetimų, nebudingų jai idėjų išreiškimui.
Apžvelgsim pagrindines Metalinės muzikos protesto sritis, klausymus į kuriuos metalas atkreipia ypatingą dėmesį.
